Apšvietimas
Žaliuzės
Protingas namas
Elektrotechnika
Muziejų, galerijų apšvietimas
Muziejų, galerijų apšvietimas

Norėdami pamatyti galeriją, paspauskite ant nuotraukos

Šviesa vaidina labai svarbų vaidmenį apšviečiant parodas bei ekspozicijas. Norint sukutri savitą parodos stilių, kuris sužavės ir sujaudins parodos lankytojus, reikalinga teisingai parinkti apšvietimo techniką, šviesos srautų kryptį, atsižvelgiant į kiekvieno eksponato ypatumus. Bet kokios parodos ar muziejaus apšvietimo tikslai yra pabrėžti kiekvieno meno kūrinio unikalumą bei padėti lankytojams orientuotis erdvėje.Kalbant apie meno kūrinių apšvietimą, jo pasirinkimas turi atitikti tokius reikalavimus:

  • teisingas eksponato darbo paviršiaus apšvietimas
  • teisingas šviestuvų išdėstymas erdvėje
  • šviesos srauto kontrolė siekiant apsaugoti eksponatus nuo neigiamo šviesos poveikio (ultravioletinio spinduliavimo).

Apšviečiant muziejaus eksponatą (paveikslą, freską, statulą) labai svarbu sukurti vientisą šviesą jo paviršiuje, perteikti eksponato spalvą bei fakturą.
Eksponatai turėtų būti pristatyti tokiu būdu, kad būtų sukurtas ryšys tarp jų ir parodos dalyvių. Šviesos pagalba pasiekiamas nuotaikingos kelionės jausmas eksponuojamų objektų pasaulyje, fokusuojant dėmėsį į objektus, kurie išneria iš prieblandos.
Parenkant apšvietimą reikėtų atkreipti dėmėsį ne tik į estetinę šviesos išraišką, bet ir į specifinius meno kūrinių aspektus, tokius kaip senovinių kūrinių apsaugą, modernių sistemų panaudojimą ypatingoje istorinėje aplinkoje. Tam tikslui pasiekti du svarbiausi faktoriai yra atstumas tarp šviesos technikos ir šviesos šaltinių parinkimas. Tinkamas atstumas leidžia pakankamai apšviesti objektą ir išvengti neigiamo šilumos poveikio meno kūriniui. Apšviečiant senovinius meno kūrinius patartina naudoti kaitrinius bei halogeninius šviesos šaltinius su dimeriu, kuris leidžia reikalui esant sumažinti šviesos srautą. Tuo tarpu apšviečiant šiuolaikinius meno kūrinius pirmenybė teikiama fluorescenciniams šviesos šaltiniams. Naudojant halogeninius šviesos šaltinius netiesiogiai, gaunama labai maloni, patraukli ir neagresyvi šviesa. Tačiau, jei norime halogeną pritaikyti tiesiogiai, tuomet yra svarbu reguliuoti jo intensyvumą. Saugant eksponatus (ypač paveikslus) nuo ultravioletinio spinduliavimo, kuris sklinda ne tik nuo saulės, bet ir nuo šviesos šaltinių, labai svarbu naudoti UV-STOP lempas arba specialius filtrus.
Apšviečiant paveikslus, kurių fone yra daug aukso, patartina kombinuoti tiesioginę ir netiesioginę šviesą siekiant išvengti šešėlių ir atspindžių.
Parinkus apšvietimo techniką, labai svarbu teisingai išdėstyti ją erdvėje. Šviestuvo vieta turi būti parinkta taip, kad minimalizuoti jo patekimą į lankytojo akiratį. Dažniausiai optimalus sprendimas randamas naudojant bėgines sistemas.

Šiuolaikinės bėginės sistemos suteikia galimybę montuoti juose įvairių tipų šviestuvus, o pačių bėgių lankstumas leidžia sudaryti įvairaus sudėtingumo sistemas. Tai yra universalus sprendimas puikiai tinkantis greitai besikeičiančioms ekspozicijoms ir leidžiantis maksimaliai įgyvendinti ekspozicijos tikslus. Bėginėje sistemoje gali būti naudojami įvairūs kryptiniai prožektoriai su optika pritaikyta konkrečiam sprendimui. Prožektorius patartina rinktis su integruotu šviesos reguliatoriumi, kuris leidžia tinkamai sureguliuoti šviesos srautą reikalingą konkretaus eksponato apšvietimui, pasiekti optimalų vizualinį balansą ir apsaugoti objektą nuo neigiamo, per daug intensyvios šviesos, poveikio. Dar vienas tokių prožektorių privalumas yra galimybė naudoti įvairiausius filtrus bei linzes, kurių pagalba gali būti sukurti specialūs efektai, ypatinga parodos atmosfera, išryskinti kai kurie eksponatai, padidintas kontrastas tarp apšviestų ir neapšviestų zonų ir pan.
Apibendrinant galima pasakyti, kad modernaus meno apšvietimui reikia 500-800 liuksų, o senovinio – 100 liuksų.

Rekomenduojame pasikonsultuoti su mūsų konsultantais, padaryti apšvietimo skaičiavimus. Jie padės išsirinkti tinkamiausią ir efektyviausią apšvietimo sprendimą.

Jan Boguško
Projektų skyriaus vadovas/Chief of project department

Tel.+370 5 203 23 53
Faks.+370 5 203 23 52
Mob.tel.+370 687 547 64
E-mail: janas.bogusko@ardena.lt

Edvard Jakšto
Projektų vadovas/Project manager

Tel.+370 5 213 95 44
Faks.+370 5 213 95 43
Mob.tel.+370 616 464 81
E-mail: e.jaksto@ardena.lt

Marek Limanovski
Projektų vadovas/Project manager

Tel.+370 5 203 23 53
Faks.+370 5 203 23 52
Mob.tel.+370 614 451 97
E-mail: marek@ardena.lt